
Viešoji įstaiga Lietuvoje yra ribotos civilinės atsakomybės ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio tikslas yra viešosios naudos veikla, o ne pelno skirstymas savininkams. Tokia forma dažnai pasirenkama švietimo, kultūros, sveikatos, socialinių paslaugų ar projektinės veiklos srityse. Laikui bėgant organizacijos aplinka keičiasi: mažėja ar išnyksta tam tikri finansavimo šaltiniai, atsiranda pajamų iš komercinės veiklos, plečiasi paslaugų apimtis, auga valdymo sudėtingumas. Tuomet pradinis veiklos modelis gali nebeatitikti realių poreikių.
Pasikeitus aplinkybėms, viešosios įstaigos dalininkai turi apsispręsti, ar organizacijos pritaikymui pakanka vidinių pakeitimų, ar būtina keisti teisinę formą. Teisės aktai numato kelis kelius: įstatų keitimą, reorganizavimą, pertvarkymą, naujo juridinio asmens steigimą arba įstaigos likvidavimą. Kiekvienas jų turi skirtingas teisines pasekmes turtui, įsipareigojimams, darbuotojams ir veiklos tęstinumui.
Dalininkų pasirinkimai keičiantis veiklos sąlygoms
Pirmiausia vertinama, ar problemą galima išspręsti nekeičiant juridinio asmens. Visuotinis dalininkų susirinkimas yra aukščiausias įstaigos organas. Jis keičia įstatus, sprendžia dėl reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo. Dažnai pakanka patikslinti veiklos tikslus ir rūšis, pakeisti valdymo tvarką, sudaryti kolegialų organą arba pakeisti dalininkų sudėtį.
Šiuos klausimus reguliuoja Viešųjų įstaigų įstatymas. 2023 m. lapkričio 16 d. priimtas jo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2242, kuriuo įstatymas išdėstytas nauja redakcija. Juo sustiprinti valdysenos reikalavimai, ypač valstybės ar savivaldybių dalyvaujamoms viešosioms įstaigoms. Todėl prieš priimant sprendimus būtina remtis aktualia įstatymo redakcija.
Teisės aktuose numatytas VšĮ pertvarkymas ir jo apribojimai
Civiliniame kodekse nustatytos juridinių asmenų reorganizavimo formos: sujungimas, prijungimas, padalijimas, išdalijimas, atskyrimas ir pertvarkymas. Pertvarkant pakeičiama juridinio asmens teisinė forma, o pats juridinis asmuo išlieka tas pats: išlaiko kodą, turtą, teises ir prievoles. Pertvarkymo galimybes ir sąlygas riboja Viešųjų įstaigų įstatymas bei kitų juridinių asmenų formų įstatymai, todėl ne kiekviena norima forma yra pasiekiama.
Pagrindinis apribojimas susijęs su viešosios įstaigos prigimtimi. Iš veiklos gautas pelnas turi būti naudojamas įstatuose nurodytiems tikslams, o ne skirstomas dalininkams. Dalininkas gali gauti likviduojamos įstaigos turto dalį tik Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka ir apimtimi. Dėl to negalima paprastai pervesti viešosios įstaigos turto į pelno siekiančią įmonę, nes tai prieštarautų ne pelno pobūdžiui. Papildomų reikalavimų gali kilti ir tuomet, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, nes jų turto valdymą ir investavimą reguliuoja atskiri teisės aktai.
Pertvarkymas ir naujo juridinio asmens steigimas: esminiai skirtumai
Šie du kelias dažnai painiojami, nors teisiškai jie iš esmės skiriasi. Sprendimų pasekmės pasiskirsto taip: VšĮ pertvarkymas išlaiko tą patį juridinį asmenį, o steigiant naują organizaciją atsiranda nauja teisinė figūra su savo kodu, sąskaitomis ir istorija.
Tęstinumo požiūriu pertvarkymas paprastai yra palankesnis: sutartys, licencijos, turtas ir darbo santykiai lieka toje pačioje organizacijoje. Steigiant naują juridinį asmenį, kiekvieną sutartį, leidimą ir darbo sutartį reikia perkelti atskirai, o tam reikia kitų šalių sutikimo. Savo ruožtu naujos struktūros steigimas leidžia atskirti skirtingas veiklos rūšis, pavyzdžiui, viešąją paslaugą nuo komercinės veiklos, ir kiekvienai parinkti tinkamą formą.
Kada tinka įmonių steigimas
Kai veikla tampa nuosekliai komercinė ir dalininkai siekia pelno, viešosios įstaigos forma pradeda riboti. Tuomet svarstomas įmonių steigimas, pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės ar mažosios bendrijos įsteigimas komercinei veiklai vykdyti, o viešoji įstaiga lieka tęsti visuomenei naudingą veiklą. Tokiu atveju svarbu užtikrinti, kad turtas ir lėšos, gautos kaip parama ar viešasis finansavimas, nebūtų naudojamos kitai paskirčiai, nei nustatyta jų gavimo sąlygose.
Klausimai, kuriuos būtina išspręsti prieš keičiant veiklos modelį
Prieš priimant galutinį sprendimą rekomenduojama įvertinti šiuos aspektus:
- Finansavimo sąlygos. Ar paramos ir projektų sutartys leidžia pakeisti gavėją, ar nutraukia finansavimą.
- Turtas ir kreditoriai. Kam atitenka turtas, kaip užtikrinami kreditorių interesai ir kokios pranešimų bei sąlygų viešinimo procedūros taikomos reorganizuojant.
- Darbuotojai. Kaip perimami darbo santykiai ir kokios garantijos taikomos pasikeitus darbdaviui.
- Mokesčiai. Ar išlaikomas paramos gavėjo statusas, kokie mokesčių lengvatų pokyčiai laukia ir kokios papildomos išlaidos susijusios su pertvarkymu.
- Sutartys ir leidimai. Kurioms veikloms būtini licencijos, leidimai ar akreditacijos ir ar jie perduodami kitam juridiniam asmeniui.
- Dalininkų sutarimas. Kokia balsų dauguma reikalinga sprendimui, ką numato įstatai ir ar visi dalininkai turi vienodą nuomonę dėl naujo modelio.
- Laikas ir išlaidos. Registravimo juridinių asmenų registre trukmė, notaro, teisininko ir kitos išlaidos.
Svarbu išlaikyti kryptį, atitinkančią ilgalaikius organizacijos tikslus. Tinkamai parinktas sprendimas gali būti ir kuklesnis už visišką formos keitimą, pavyzdžiui, įstatų atnaujinimas ar dalininkų sudėties pakeitimas. Sudėtingais atvejais verta pasitelkti teisininką, nes sprendimo klaidos gali brangiai kainuoti tiek veiklai, tiek turtui.






Parašykite komentarą